- paliūnė
- paliū́nė sf. (1) 1. vieta prie liūno; liūno, pelkės kraštas: Nerišk arklio ant paliū́nės Ds. Radau paliū́nėj anties gūžtą su kiaušiniais Ds. Iškapstykit paliū́nėj šieną Ds. Paliū́nėm airai žaliuoja BM431. Putinai krauju varva, serbentai po Šlavę ir paliū́nėmis kur ne kur prieglaudą sau gavę A.Baran. Paliūnėse lingavo baltos lelijos rš. 2. Rk šlapia, drėgna, pelkėta pieva.
Dictionary of the Lithuanian Language.